VALSTYBĖS VAIDMUO

S. Kuhnle: „Jei esi sveikas ir gali dirbti, tai turėtum daryti nedvejodamas“

Pasitikėjimui tarp visuomenės ir valstybės sukurti reikia laiko, įsitikinęs Norvegijos Bergeno universiteto profesorius Steinas Kuhnle. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo apie Norvegijos gerovės valstybę ir kaip ją kuriantys įstatymai šiandien yra virtę socialinėmis normomis.

GEROVĖS VALSTYBĖ

Pasitikėjimas, švietimas ir kiti priedai

Ant gerovės valstybės idėjos gulant laikotarpio tarp rinkimų dulkėms, žurnalas IQ inicijuoja plačią diskusiją apie piliečių, verslo ir valstybės bendradarbiavimą

GEROVĖS VALSTYBĖ

STEBĖKITE TIESIOGIAI: Konferencijoje – gerovės valstybės receptų paieškos

Kaip sukurti gerovės valstybę? Su kokiomis naujomis problemomis susiduria senstančios visuomenės? Kaip sumažinti regionų atskirtį ir pakelti švietimo kokybę? 

Nesustoti vidury žingsnio

Pasiekti proveržį rinkimų metais sunku, bet įmanoma, tiki Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos prezidentas.

GEROVĖS VALSTYBĖ

Kas 2020 m. nutiks madingiausiam politikos burtažodžiui?

Prezidentas Gitanas Nausėda rinkimų kampanijos metu aukštai iškėlė gerovės valstybės vėliavą. Pajamų nelygybė, regionų atskirtis, mažos pensijos, socialiai pažeidžiamų grupių skurdas tapo ydomis, kurių gana sparčiai modernėjančioje Lietuvoje neįmanoma nepastebėti.

2020 m. biudžetas: kokia trumparegystės kaina?

Rugsėjį, Prezidentui paskelbus pirmuosius žingsnius „gerovės valstybės" link, nemažai viešojoje erdvėje diskutuota apie pačią sąvoką, ieškota jos prasmių ir vertintos Lietuvos galimybės iki jos užaugti. O po to Lietuvą „ištiko" biudžetavimo procesas. Neeilinis biudžetavimo procesas – atmieštas artėjančių Seimo rinkimų populistiniais pažadais, visoms politinio spektro partijoms vyniojantis į pasiteisinusį „gerovės valstybės" popierėlį. Kaip niekad prisodrintas paklodės link savų apygardų tampymais ir mokestinėmis fix idėjomis.

ŠVIETIMAS

Socialdemokratai pasisako už socialinę atskirtį

Kiekvienos modernios valstybės (dabar madinga sakyti Gerovės valstybės) siekis – sudaryti sąlygas, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, gautų vienodą ir kokybišką išsilavinimą. Tokia yra siekiamybė, realybė – daug liūdnesnė, o švietimo reforma numirė dar negimusi.

Rūpestis dėl žilagalvių – gerovės valstybės Lietuvoje grėsmės

Senstančią visuomenę padėtų išlaikyti imigrantai, jei patys netaptų našta

Bronzinis gerovės amžius – gerovės valstybės Lietuvoje galimybės

Net ir nedidinant esamo finansavimo, socialinė sistema turi galimybių tapti efektyvesnė

Zuikiška riestanagystė: gerovės valstybės Lietuvoje silpnybės

Valstybė nori rūpintis visais, bet pinigų tam neužtenka. Jų būtų daugiau, bet dalis piliečių linkę gudrauti ir net sukčiauti, o kiti tiesiog laikomi išskirtiniais.

Ant tvirtų pamatų: gerovės valstybės Lietuvoje stiprybės

Įprotis teikti ir gauti socialinę paramą giliai įsišaknijęs. Tik reikia šį bei tą patobulinti.

Krizės ir neoliberalizmas ar darnus vystymasis ir gerovės valstybė?

Moksliniuose darbuose yra plačiai pripažinta, kad diskusijos apie darnaus vystymosi reikšmę ir naudą XXI amžiuje itin suintensyvėja įvairaus pobūdžio ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos krizių kontekste. Politiniame lygmenyje pradedama diskutuoti apie naujų programų ir projektų poreikį, būtinybę priimti greitus sprendimus, efektyviai reaguoti į iškilusias krizes, pasiūlant įvairiausius sprendimų paketus. Jie, nors ir padeda pademonstruoti rezultatus trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilguoju laikotarpiu gali būti neefektyvūs, neparemti moksliniais įrodymais ir duomenimis.

Gerovės valstybė 4.0: kodėl nėra „dviejų Lietuvų“ ir kokius iššūkius teks spręsti ateityje?

Nukopijuoti kitų šalių modelio Lietuvai nepavyks ir to nereikia siekti. Gerovės valstybę tenka keisti ir tobulinti nuolat.

Kaip išlyginti pajamų nelygybę?

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.